Patarimai tėvams ir globėjams: kaip apie naujienas kalbėtis su vaikais?

Naujienos ateina tokiu sparčiu greičiu ir sukuria poveikį įvairaus amžiaus auditorijoms. Juk visai nesvarbu kiek jūsų vaikui yra metų, grasinančios ar liūdnos naujienos sukuria emocijas visiems. Nepriklausomai nuo amžiaus, vaikai ir jaunuoliai naujienas gauna iš visur: draugų, ,,TikTok“, ,,YouTube“ ir kt. programėlių, taip pat ir namuose pvz. girdint tėvus diskutuojant apie svarbius įvykius. Ir nors vyresni paaugliai geriau supranta naujienų rimtumą ar sudėtingumą, net ir jie susiduria su iššūkiais, kuomet reikia atskirti faktą nuo nuomonės – arba dezinformacijos.

Mediasensus komanda dalinasi praktiniais patarimais: ką jūs kaip tėvai ar globėjai galite padaryti kad padėtumėte savo vaikams pilnavertiškai gyventi informacijos apsuptyje? Kaip kalbėtis su vaikais apie naujienas? Ir kodėl profesionali žurnalistika yra svarbi?

Žurnalistika pripažįstama ir vertinama kaip vertybių, principų ir praktikos visuma, užimanti neatsiejamai svarbų vaidmenį̨ demokratinėse visuomenėse (Curran, 2011). Neturėdami patikimų naujienų vartojimo į gūdžių, jaunuoliai tampa ypač stipriai pažeidžiami dezinformacijos (Literat ir kt., 2020). Remiantis Lenčiauskienė (2025) alikto tyrimo su Lietuvos jaunuoliais rezultatu, atskleidžiama socialiai atsakingos žurnalistikos svarbą jaunuolių gyvenimui. Svarbu paminėti, kad, norėdama pasiekti jaunuolius žurnalistika turi prisitaikyti prie socialinių medijų platformų diktuojamų taisyklių ir jaunosios auditorijos lūkesčių. Tyrimo metu išryškėjęs jaunuolių nepasitikėjimas profesionalia žurnalistika (ar net jos smerkimas) rodo emocijomis paremtą profesionalios žurnalistikos ir jaunuolių santykį, nulemtą žinių trūkumo – jaunuolių vertinimai yra paremti jausmais, o ne sąmoningumu ir žinojimu. Tai rodo poreikį kurti ir į gyvendinti žurnalistikos priemones, strategijas ir praktikas, kuriomis, atsižvelgiant į didėjančią socialinių medijų į taką ir besikeičiančią jaunuolių elgseną, būtų galima pasiekti jaunuolių auditoriją socialinių medijų platformose. Todėl diskutuoti apie žurnalistikos ir jaunosios auditorijos santykį tampa labai svarbu, tačiau tuo pačius neatsiejamai svarbus vaidmuo atitenka tėvams ir globėjams.

Tėvai mokosi patys o ne tik užtikrina saugumą: santykių raštingumo svarba

Didėjanti vaikų autonomija skaitmeninėje erdvėje – kuomet su naujienomis jie susiduria per socialinius tinklus, bendraamžius ir algoritmus – dar labiau apsunkina tėvų tarpininkavimą ir sprendimų priėmimą (Das, 2024; „Ebbinkhuijsen“ ir kt., 2022). Pavyzdžiui, tėvai, skaitydami naujienas, pradeda nerimauti dėl vaikų skaitmeninės sąveikos, įskaitant dezinformacijos riziką, socialinių medijų riziką ir besikeičiančias naujienų suvokimo normas („Ofcom“,2023). Todėl remiantis naujausiai žiniasklaidos srityje atliekamais tyrimais pastebima, kad tėvų ,,kova” su dezinformacija, algoritminiu filtravimu ir naujienų pertekliumi sustiprino jų nerimą dėl vaikų įsitraukimo į skaitmenines naujienas. Šie rūpesčiai yra giliai emociniai, suformuoti visuomeninių diskursų apie „gerą tėvystę“ ir besikeičiančių autoriteto normų skaitmeniniame gyvenime (Setty, Boursinou ir Das, 2026). „Gerų tėvų“ idealas (visada įsitraukęs, išmanantis ir moraliai suderintas), susiduria su socialinių medijų spaudimu, ekspertų diskusijomis ir tarpusavio lyginimais. Būtent tai riboja dialogiškesnius metodus ir sustiprina būtinybę atrodyti budriems ir informuotiems. Tad kuo tėvai daugiau domisi (kas yra labai sveikintina), tuo labiau jie susiduria su nerimu, nes supranta rizikų ir iššūkių kiekį. Tačiau tai tik rodo, kad raštingumą reikia iš naujo suprasti ne tik kaip įgūdžių rinkinį, bet ir kaip socialinę bei moralinę praktiką, įtvirtintą kasdieniame tėvų santykių darbe.

Komunikacijos mokslininkės ir vienos iš Mediasensus komandos įkvepėjų Livingstone ir Blum-Ross (2020), bendra atsakomybė tarp šeimų, pedagogų ir institucijų yra labai svarbi kovojant su atsakingo tėvystės auklėjimo našta skaitmeniniame kontekste. Skaitmeninį raštingumas, kuris apibrėžiamas kaip gebėjimą kritiškai pasiekti, naršyti, vertinti ir kurti skaitmeninį turinį įvairiose platformose (Livingstone ir Helsper, 2007), o naujienų raštingumas (Swart, 2023) konkrečiau reiškia įgūdžius ir nuostatas, reikalingas naujienų turinio patikimumui, aktualumui ir patikimumui įvertinti (Mihailidis, 2018), tampa neatsiejamai svarbūs. Sykiu palaikančiųjų infrastruktūrų, kurios skatintų ne tik skaitmeninį ir naujienų raštingumą, bet ir santykių raštingumą, gebėjimą dalyvauti atvirame, vertybėmis grįstame dialoge neapibrėžtumo sąlygomis, kūrimas yra gyvybiškai svarbus norint įveikti emocinius ir etinius tėvystės iššūkius susiskaidžiusioje platformizacijos aplinkoje.