Mediasensus komanda pristato savo organizacijos atliktą tyrimą su jaunuoliais, kuris atskleidžia jaunų žmonių požiūrį į dirbtinio intelekto keliamus iššūkius jų gyvenimui. Tačiau tai yra ne tik jų nuomonė, bet taip pat ir sprendimo būdai, kurie tampa labai svarbūs gyvenant technologinių įtampų apsuptyje.
Dirbtinis intelektas (DI) šiandien yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – ypač jaunų žmonių, kurie su šia technologija užaugo. Tačiau kaip patys jaunuoliai ją vertina? Jų požiūris – ambivalentiškas: viena vertus, DI pripažįstamas kaip naudingas įrankis, kita vertus – kaip reiškinys, keliantis nerimą, abejones ir gilius socialinius klausimus.
DI kaip įrankis: nauda, kurią sunku neigti
Jaunimas neabejoja, kad dirbtinis intelektas gali būti vertinga priemonė kasdienėje veikloje. Struktūriniai darbai – tekstų analizė, vertimas, informacijos sisteminimas – su DI pagalba atliekami greičiau ir efektyviau. Tokiu būdu technologija turėtų sukurti laisvo laiko kūrybiniam ir kritiniam mąstymui, suteikti galimybę susitelkti į sudėtingas užduotis.
Vis dėlto jaunuoliai pastebi, kad ši įrankio nauda turi savo kainą.
Nerimas, priklausomybė ir pasitikėjimo griūtis
Tyrime dalyvavę jaunuoliai atvirai prisipažįsta, kad DI juos „gąsdina, neraminą ir net šiurpina.” Ir tai nėra tik emocinis atsakas – tai apgalvotas vertinimas.
Vienas ryškiausių rūpesčių yra dėmesio ekonomika: DI įrankiai yra sukurti taip, kad patrauktų ir išlaikytų vartotojo dėmesį. Jaunimas pastebi, kad visuomenė „tapo aptingusi” – mąstoma, skaitoma ir analizuojama vis rečiau, o kai tai ir daroma, tai vyksta begalinio greičio sąlygomis, kuriose kokybė yra dažnai prarandama.
Ypač skausminga yra tarpasmeninio pasitikėjimo tema. Frazė „tu geriau ChatGPT paklausk” tapo viena dažniausiai girdimų jaunimo aplinkoje. Tai simbolizuoja kur kas gilesnį poslinkį: paprastus, gyvenimiškus klausimus žmonės vis dažniau atiduoda spręsti algoritmams, o ne kreipiasi į draugus, šeimą ar specialistus. DI atsiduria pokalbio centre net ten, kur kadaise buvo gyvas žmogiškas ryšys.
Nerimą kelia ir tai, kad jauni žmonės dirbtiniam intelektui patiki net psichologinius bei sveikatos klausimus. Nyksta riba tarp skubaus atsakymo ir kokybiško patarimo – „čia ir dabar” logika ima vyrauti ten, kur reikėtų kantrumo, nuodugnumo ir tikro žmogiško supratimo.
Iššūkiai mokymusi, verslui ir informacinei aplinkai
Jaunuoliai akcentuoja, kad DI keičia ir institucines struktūras. Mokytojai bei dėstytojai susiduria su naujais iššūkiais: kaip mokyti kritiškai mąstyti pasaulyje, kuriame atsakymą galima gauti per sekundę? Kyla klausimas – ar reikia ieškoti naujų mokymosi praktikų, ar, priešingai, atsigręžti į klasikines tradicijas, kuriose buvo ugdomas kantrumas, gylumas ir savarankiškas mąstymas?
Versle DI taip pat vis plačiau naudojamas klientų aptarnavimui. Tačiau čia atsiskleidžia aiškios ribos: automatizuoti sprendimai veikia paviršutiniškai, neturi „gylio” ar kritiškumo, negali pilnavertiškai atliepti gyvo bendravimo. Ypač tai jaučiama kalbos barjerų situacijose – kai žmogus iš užsienio šalies skambina užsisakyti sveikatos paslaugos ir susiduria ne su žmogumi, o su užprogramuotu robotu, ribotumu tampa akivaizdu.
Galiausiai – dezinformacijos problema. DI prisotintoje informacinėje erdvėje daugėja įvairiausių perspektyvų ir save „ekspertais” vadinančių balsų. Atsirinkti patikimą informaciją darosi vis sunkiau, o tai kelia realią grėsmę demokratiniam visuomenės gyvenimui, jeigu visi yra ,,ekspertai” kuo tikėti ir pasitikėti?
Ką siūlo jaunuoliai?
Jaunų žmonių balsas šioje diskusijoje yra ne tik kritinis – jis konstruktyvus.
Pirmiausia – informacijos reguliavimas. Reikalingi apribojimai ir draudimai, o DI teikiama informacija turėtų būti filtruojama per patikimų šaltinių archyvus – pavyzdžiui, tokio tipo platformą kaip „trust research”, kuri teiktų tik moksliškai pagrįstus ir patikimus šaltinius.
Antra – įvairiapusis raštingumas nuo pat ankstyvos vaikystės. Jaunuoliai pabrėžia, kad vaikai turi būti mokomi apie technologijas jau darželyje – pažinti tiek jų naudą, tiek kylančias rizikas. Čia svarbūs ir tėvai, kurie turi tapti atsakingais sąjungininkais šiame procese.
Trečia – atskaitomybė. Platformoms ir teisinėms sistemoms turi būti taikomi aiškūs atsakomybės standartai. Technologijos negali likti nereguliuojamoje erdvėje.
Ilgalaikės perspektyvos klausimas
Jaunų žmonių požiūris į dirbtinį intelektą atskleidžia brandų ir daugiasluoksnį mąstymą. Jie nesiekia atsisakyti technologijų – jie nori jas suprasti, kontroliuoti ir naudoti sąmoningai. Jų nerimas nėra technofobija: tai rūpestis dėl žmogiškojo ryšio, kritinio mąstymo ir bendruomeniškumo ateities.
Klausimas, kurį jie kelia, yra esminis: ar technologija tarnauja žmogui, ar žmogus – technologijai? Ir šis klausimas, tampa esminis. Todėl Mediasensus komanda supranta, kaip yra svarbu šviesti ir edukuoti visuomenę, nepriklausomai nuo jos amžiaus ar gyvenamosios vietos.