Kalifornijos (JAV) prisiekusiųjų teismas praėjusią savaitę Los Andžele paskelbė sprendimą, kurį daugelis vadina istoriniu. Po šešių savaičių trukusių liudijimų ir svarstymų prisiekusieji nusprendė, kad socialinių tinklų „Instagram“, „Facebook“ ir „WhatsApp“ savininkė „Meta“ bei „YouTube“ savininkė „Google“ sąmoningai ir tikslingai tobulino priklausomybę sukeliančias platformas, kurios padarė akivaizdžią psichologinę žalą (priskirtas 6 mln. JAV dolerių žalos atlyginimas) 20 metų merginai Kaley, kuri ir pateikė ieškinį prieš šias platformas. Kaley pradėjo naudotis socialiniais tinklais būdama šešerių, o paauglystėje jau kovojo su kūno dismorfiniu sutrikimu ir savižudybės mintimis. Priešingai nei „TikTok“ ir „Snapchat“, kurios dar prieš teismo procesą pasiekė konfidencialų susitarimą (konfidencialumo siekis yra gan populiarus tarp tokių įmonių norint nuslėpti faktus nuo viešinimo), „Meta“ ir „Google“ savo atžvilgiu pateikė apeliacinį skundą.
Maždaug tuo pačiu metu Naujosios Meksikos prisiekusiųjų teismas pripažino „Meta“ kaltę dėl vartotojų apsaugos įstatymų pažeidimo, tai yra vartotojų klaidinimo dėl savo platformų saugumo ir nesugebėjimo užkirsti kelio seksualiniam priekabiavimui. Paskirta bauda – 375 milijonai dolerių. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio nuosprendis JAV istorijoje.
Tai yra ypatingai reikšmingi įvykiai. Tačiau norėdami suprasti, kodėl jie svarbūs, turime užduoti sudėtingesnį klausimą: kodėl tai užtruko taip ilgai?
Priklausomybė kaip socialinių medijų platformų raktas
Byla prieš „Meta“ ir „YouTube“ šį kartą nebuvo susijusi su žalingu turiniu, o su tuo ką sukūrė šios kompanijos, t.y. platformų dizainu, kuris sukelia priklausomybę. Kaley teisininkų komanda teigė, kad abi įmonės sąmoningai pasirinko tam tikrus dizaino sprendimus tokius kaip nesibaigiantį naršymą (angl. infinite scroll), algoritmiškai atrinktus naujienų srautus ir pranešimų sistemas siekdamos būtent maksimaliai padidinti jaunų vartotojų aktyvumą ir tuo pačiu reklamos pajamas.
Kaley advokatai teismo metu citavo vidinius „Meta“ tyrimus, tokius kaip „Project Myst“, kuriuose tariamai nustatyta, kad vaikai, patyrę „neigiamą poveikį“, buvo labiausiai linkę tapti priklausomi nuo „Instagram“, o tėvai yra beveik bejėgiai tai sustabdyti. Viename vidiniame „YouTube“ pranešime žiūrovų priklausomybė buvo apibūdinta kaip platformos tikslas. Remiantis „Instagram“ darbuotojo liudijimu, savo kolegas apibūdino kaip iš esmės narkotikų prekiautojus.
Kaip teigia Rob Nicholls (The Conversation) šios platformos tapo priklausomybę keliančiomis neatsitiktinai, o pasinaudodamos elgsenos ir neurobiologinėmis technikomis, kurias taiko lošimo automatai ir kurias išnaudoja tabako pramonė.
Kodėl tik dabar?
Jau daugelį metų socialinių tinklų platformos JAV veikė turėdamos beveik visišką teisinę neliečiamybę, kurią užtikrino 1996 m. Ryšių padorumo (Communications Decency Act) teisės akto 230 straipsnis. Šis įstatymas buvo priimtas interneto susikūrimo pradžioje, kai rūpestis buvo paprastas: jei platforma talpina kitų asmenų sukurtą turinį, ar ji turėtų būti atsakinga už tą turinį? Atsakymas buvo neigiamas ir ta apsauga tapo teisiniu pagrindu, ant kurio buvo pastatyta visa socialinių medijų pramonė.
Nuo tada platformos rėmėsi šiuo argumentu, pristatydamos save kaip neutralius tarpininkus. Tai patogus požiūris, nes jis atskiria klausimą, ką žmonės mato, nuo klausimo, kaip platforma sukurta. Kalifornijos teismo sprendimas būtent tą atskyrimą ir užginčijo. Jis nebuvo susijęs su turiniu, o su pačiu dizainu.
Yra ir struktūrinė priežastis, kodėl reikšmingas reguliavimas vyksta taip lėtai, pavyzdžiui, Europos šalyse. Dauguma socialinių tinklų platformų (kurios yra kilusios iš Silicio Slėnio, Kalifornijoje) veikia pagal JAV teisę, laisvosios rinkos principus, be to, turi didžiulę politinę įtaką Vašingtone. Europos vyriausybėms tai kelia ypatingą nusivylimą: jos turi jurisdikciją Europos vartotojų atžvilgiu, tačiau ribotą įtaką įmonėms, kurios operuoja JAV. Nors ES pasiekė daugiau pažangos nei dauguma kitų – svarbiausias pastarųjų metų žingsnis yra Skaitmeninių paslaugų aktas – jo įgyvendinimas tebėra sudėtingas, o skaitmeninės platformos turi pakankamai išteklių, kad galėtų ginčytis, vilkinti ir prisitaikyti.
Ar socialinių tinklų draudimai yra išeitis?
Iki 2024 m. su amžiumi susiję draudimai vaikams ir jaunesniems paaugliams naudotis socialine medija tapo rimtu politiniu pasiūlymu daugelyje šalių. Australija priėmė atitinkamus įstatymus. Kitos vyriausybės pasekė jos pavyzdžiu. Tokį požiūrį galima suprasti: jei šios platformos kenkia jauniems žmonėms, reikia neleisti jiems jomis naudotis.
Tačiau, kaip teigia Londono ekonomikos universiteto (London School of Economics) medijų tyrėjas Nickas Couldry, amžiaus apribojimai geriausiu atveju yra tik dalinė priemonė, o blogiausiu – tik dėmesio nukreipimas nuo esminės problemos. Couldry atkreipia dėmesį, kad paauglių draudimas naudotis socialinėmis medijomis nepašalina pagrindinės problemos, t. y. paties verslo modelio. Platformos, kurios yra sukurtos siekiant pritraukti dėmesį ir parduoti reklamą, yra žalingos ne tik paaugliams. Jos poliarizuoja suaugusiuosius, menkina pasitikėjimą faktais, ardo politinį diskursą. Amžiaus apribojimas šiuo atveju palieka platformų aplinką nepakitusią.
Mediasensus komunikacijos eksperčių manymu, sutelkimas į amžiaus apribojimus taip pat užgožia kur kas platesnę ir sudėtingesnę realybę: socialinių tinklų erdvė nėra stabili. Platformos atsiranda ir išnyksta. Kasmet atsiranda dešimtys naujų svetainių ir programėlių, daugelis jų veikia teisinėje pilkojoje zonoje, nesusidurdamos su jokiu (ribotu) priežiūros mechanizmu.
Kas turėtų pasikeisti?
Nick Couldry teigia, kad pagrindinė problema yra pačios platformos verslo modelis – toks, kuris žmogaus dėmesį traktuoja kaip išteklių, kurį reikia išgauti ir parduoti. Jo nuomone, norint išspręsti šią problemą, nepakanka vien reguliavimo: reikalinga tai, ką jis vadina „socialine rekonstrukcija“. Tai reiškia ne tik žalingų platformų apribojimus, bet ir aktyvias viešąsias investicijas į alternatyvius modelius – pelno nesiekiančias socialines medijas, atviras platformas, erdves, kuriose ryšiai yra tikslas, o ne priemonė reklamai parduoti.
Tokios platformos egzistuoja, tačiau kovoja dėl išlikimo, dėl didelės konkurencijos su didžiausiomis platformomis tokiomis kaip Meta. Joms trūksta finansavimo ir vartotojų, iš dalies dėl to, kad vartotojai negali lengvai perkelti savo kontaktų ir istorijos iš komercinių platformų į alternatyvias. Situacija yra struktūriškai nepalanki viskam, kas neveikia pagal standartinį modelį.
Problema yra globali, o socialinės platformos yra sutelktos dviejose šalyse – Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kinijoje. Ir, kaip pažymi Nick Couldry, reikšmingai reformai reikia tiesiogiai susidurti su JAV „Big Tech“ , o tai reikalauja tarptautinio koordinavimo lygio, kurio iki šiol iš esmės visdar trūksta.
Kalifornijos teismo sprendimas savaime reguliavimo klausimo neišspręs, tačiau jis atlieka svarbų vaidmenį, kuriuo buvo patvirtinta, jog tai gali tapti precendentu ir globaliam veiksmui prieš platformas. Tai yra ypatingai svarbus reiškinys, kalbant apie platformų atsakomybę ir skaidrumą. Mes ir toliau naršome tose pačiose platformose, nes individualūs veiksmai, tokie kaip ekrano laiko suvartojimo ribojimas ar atsisakymas tam tikrų platformų yra tik maža dalis kompleksiškos problemos, kurios atsakomybę turi prisiimti didžiosios socialinių medijų platformos.
Šaltiniai:
Rob Nicholls “Meta and Google just lost a landmark social media addiction case. A tech law expert explains the fallout”. The Conversation. https://theconversation.com/meta-and-google-just-lost-a-landmark-social-media-addiction-case-a-tech-law-expert-explains-the-fallout-278409
BBC News “Meta and Google lose landmark social media addiction case” https://www.bbc.com/news/articles/c747x7gz249o
Tech Policy Press “Landmark Verdicts Could Unleash New Legal Playbook Over Social Media Harms” https://www.techpolicy.press/landmark-verdicts-could-unleash-new-legal-playbook-over-social-media-harms/
The Guardian “It is no fluke that social media platforms are addictive and causing harm. They were designed that way” https://www.theguardian.com/commentisfree/2026/mar/28/social-media-platforms-addictive-causing-harm-design
Nick Couldry, “Social media age bans won’t fix the toxic business model” LSE European Politics and Policy Blog, January 2026 https://blogs.lse.ac.uk/europpblog/2026/01/26/social-media-age-bans-toxic-business-model/